9 įrašas

Atsikėliau apie 10 valandą ryto. Ami jau buvo atsikėlusi ir skaitė kažkokią knygą.

- Ką skaitai? - paklausiau.

- Žiedų valdovą, senai beskaičiau,- nusijuokė ir padėjo knygą į šalį. - Kaip miegojai?

- Keista, neprisimenu. 

- Kaip taip įmanoma? - kaip kokia žiniuonė nustatė susirūpinusią miną.

- Juokauju juk. Miegojau gerai, o tu?

- Na šiaip pusė nakties telefonas rankose.

- Ir kodėl gi taip žiauriai? - nusijuokiau. - Juk miego tai norisi.

- Ai, paskaičiau naujienų, atrašinėjau draugams.. Žinai, neužmigau.

- Tai kas buvo? - susirūpinau.

- Nieko nebuvo,- nusijuokė. - Šiaip toks noras. Mh, gal šiandien norėsi į miestą? 

- Gerai, puiki idėja! Noriu pailsėt nuo visko, nusibodo rutina,- nusišypsojau. - Na, o dabar, panele A., einu praustis,- rimtai pasakiau ir nusijuokiau.

- Gerai, panele Ad. 

- Ei, aš Add. 

- Čia mūsų naujos pravardės? A. Ir Add? O gal geriau Ami ir Adri?

- Taip daug geriau. Na, šiaip kai mes kartu, galim būti.. Amiriana. - nusijuokiau. 

- Mirė Rihana.

- Ką?

- Ne, kai sakai Amiriana, skamba kaip mirė Rihanna,- nusijuokė.

- Pff, galvojau čia rimtai,- nusijuokiau ir nuėjau praustis. Paskui pailginau blakstienas, patepiau lūpas lūpų blizgiu, užsidėjau lengvą mėlyną suknelę ir užsisegiau plonu juodu diržu. Užsidėjau juodus batus ir į plaukus įsisegiau mėlyną kaspinėlį. Liuks.

- Vau, gražiai atrodai,- man įėjus nustebo Amanda.

- Ach, tikrai? Tu taip pat,- nusišypsojau.

- Einam? - paklausė.

- Einam. 

Nuėjome į miestą. Visos merginos į mane žvilgčiojo, fotografavo, prašė nusifotografuoti. 

- Ach, jaučiuosi taip, lyg pati būčiau grupės narė,- nusijuokiau. 

- Taip, matau,- nuoširdžiai nusišypsojo. Buvome keliose parduotuvėse, prisipirkom drabužių, papuošalų, kosmetikos... Nešiau 12 maišų. Mh, nemažai, ar ne? 

- Gal einam į kavinę pailsėt, kokteilio? - pasiūlė Ami.

- Žinai, puiki idėja,- nusišypsojau ir nuėjome į artimiausią kavinę. Šnekėjomės, visos mus fotografavo, bet Amanda jau nebekreipė dėmesio. Tada man parašė žinutę.

- Kas rašo?

- Danielė. - nusišypsojau. 

"Sveika, kaip sekasi, ką veiki?"

"Su drauge sėdžiu kavinėje, šnekamės, o tu? Ganėtinai gerai :]"

"Aišku :). Repetuoju šokį :). Man viskas gerai ;P"

Neberašiau jai. Netrukdysiu repetuoti. Taigi.. Toliau kalbėjausi su Amanda apie šį bei tą. Staiga nuo baro priėjo kažkoks vaikinas.

- Nekenčiu tokių,- sušnibždėjau jai, ji taip pat pasakė, kad nemėgsta. 

- Taigi, ką šios gražuolės veikia vienos? - paklausė jis. - Apie ką šnekat? Norit pas mane?

- Oi, ačiū, nereikia. Galėtum patraukti savo rankas nuo mūsų stalo? Ačiū,- šaltai tariau.

- Kokios mes piktos! Ir kas nutiko? Vaikinas paliko? Su manim būtum laimingesnė,- pradėjo jis.

- Užsičiaupk, niekam nereikia tavo draugijos,- šaltai tariau. Jis priėjo ir pradėjo mane liesti.

- Nelįsk prie manęs, tu asile! - sušukau. Amanda priėjo prie jo iš už nugaros ir trenkė.

- Ačiū. 

- Einam iš čia.. Priskreto.. - pasakė ji ir nutempė mane. 

- Kur dabar einam? - paklausiau.

- Aš noriu valgyti, bet ką tik nuėjom nuo kavinės,- nusijuokė.

- Aš irgi užkąsčiau. Einam į tą piceriją.

- Gerai,- nusišypsojo ir mes nuėjome į piceriją. Užsisakėm dvi vidutines havajų picas. Abi tiesiog jas dievinam. Užsakiau dvi kolas. 

- Ei, žiūrėk kas ten sėdi,- nusijuokė Amanda ir parodė už manęs. 

- O, pažįstami,- nusijuokiau. - Gerai, kad šį kart mes ne kvailos. 

- Tu pagalvojai apie praeitą kartą toj kavinėj? 

- Na su Niall incidentą. - nusijuokiau. Keli atsisuko, bet aš buvau užsisukusi, tad manęs nepamatė. 

- Man atrodo ten buvo ne incidentas, o katastrofa,- nusijuokė Amanda.

- Aš tikiuosi tai nepasikartos, nes tavo balsas garsėja ir garsėja,- sukikenau. 

- Kas nepasikartos? - prabilo kažkoks balsas už nugaros. Atsisukau. Ten stovėjo tas pats bernas iš kavinės.

- Atšok,- šaltai pasakiau.

- Neatšoksiu.

- Čia daug žmonių. Tau nieko neišeis.

- Man nerūpi. 

- Aš klyksiu.

- Niekas tavęs neišgelbės.

Man atrodė taip kvaila prie visų žmonių kabinėtis prie kitų.. Aš tik nusijuokiau ir toliau lyg niekur nieko kalbėjau su Amanda. Tada jis mane sugriebė.

- PALEISK!! GELBĖKIT!! - suklykiau.

- Tau nepadės, čia žmonės nėra draugiški,- tyliai pasakė. Tada pamačiau, kaip atskuba kažkoks vaikinas.

- Ji tau pasakė, paleisk,- ramiai tarė jis.

- Kas tu toks, kad man ir mano merginai aiškintum? - pasakė tas.

- Atšok aš tau ne mergina, asile!!! Paleisk mane!!

- Paleisk ją. 

- Ne.

Tada Zayn'as užsivožė tam vaikinui. Aš likau gulėti ant grindų. Man buvo kaip niekada juokinga. Net nežinau kodėl. Atsisėdau ir pradėjau juoktis.

- Tu išprotėjai? - susirūpinusi pažvelgė Amanda.

- Ne,- nusijuokiau. - Kažkodėl man labai juokinga. Nes kritau tiesiai ant užpakalio. 

Ji nusijuokė. Tada aš priėjau prie Zayn, nes tas atrodė kaip atstumtasis. Na, juk aš lyg niekur nieko atsisėdau ir pradėjau kalbėti su drauge jį ignoruodama.

- Ačiū,- sušnabždėjau į ausį iš nugaros. Jis krūptelėjo, bet atsisukęs nusišypsojo. 

- Nėra už ką.

- Dar ir kaip yra,- pasakiau ir pabučiavau. Mus nulydėjo šūksniai iš vaikinų, tokie kaip ūūūū ir t.t. Tik aišku Niall nieko nesakė. Zayn pasakė, kad eina toliau valgyt. Laiminga nužingsniavau pas Amandą. 

- Tai dabar patenkinta? - nusiprunkštė. - Žinai dabar ir man juoko priepuolis.. tuoj, tuoj.. vesk mane iš čia tuoj vėl apsikvailinsiu! - sušuko ir prapliupo juoktis. Atsisukau į vaikinus. Tie žiūrėjo į Amandą. Aš klausiamu žvilgsniu pažvelgiau į ją.

- Tu išprotėjai?

- Neee, negaliiiu nustoot, gelbėkit! - išlemeno ir toliau pradėjo juoktis. Visi į ją žiūrėjo. Aš ją pakėliau nuo grindų.

- Mums šiandien kvailai linksma diena.. - jai ištryško juoko ašara.

- Gerai, ramiai, motera!! - sušukau. Visi atsisuko. Tada nusijuokiau, bet vistiek šaukiau ant Amandos. Aišku, juokais. 

- Niu niu niu. Einam. Tu vėl FAIL,- garsiai pasišaipiau.

- Ką? O ne,- sukikeno. 

- Žinai, man atrodo tu girta.

- Kada aš spėjau? - atitoko ji. 

- Nežinau. Bet jeigu nenustosi juoktis, tai aš tau sumalsiu gerklę,- rimtai pasakiau. Ji tai priėmė labai ramiai ir patikėjo.

- Aš tik juokavau,- nusijuokiau. - Vis tiek tavęs namie laukia pragaras,- surimtėjau ir vėl nusijuokiau. 

- Gerai. Man gėda. Fail...

- Tai va. 

- Blemba.

- Nieko tokio,- nusijuokiau.

- Bet..

- Klausyk gali užtilt!? - surikau. Visi vėl atsisuko.

- Nenoriu to sakyt, bet ar jūs galit į mus nekreipti dėmėsio? - paklausiau žmonių. Jie visi atsiduso, tai priėmiau kaip teigiamą atsakymą. 

- Puikus spektaklis,- paplojo vaikinai.

- Ahą, ačiū už dėmėsį, dabar toliau kimškit,- atsisukau į juos ir nusišypsojau. Tada vėl užsisukau. 

- Gerai, aš apsikvailinau. - ji vėl tai kartojo.

- Koks skirtumas, svarbu kad linksma,- nusijuokiau. Tada Haris priėjo prie Amandos. Aš nusijuokiau, nes ji į jį žiūrėjo kaip į Dievą. 

- Ei, garbaniau, ko tau čia? - nusiprunkščiau. Jis paraudo.

- Nežinau,- pasakė ir nusijuokė. 

- Tai tada eik,- pamiklinau. Paėmiau už pečių ir pastūmiau. Visi vaikinai pradėjo juoktis. Tada Zayn priėjo prie manęs. Galvojau, pradės bartis dėl Hario, bet priėjęs į ausį pasakė:

- Šiandien pas mus namie vakarėlis. Gali pasikviest ir draugę,- linktelėjo jis jos pusėn. 

- Žinai, kad aš tada būčiau 3 naktis iš eilės? Mama užmuš.

- Prašau,- jis apkabino mane iš už nugaros. 

- Ach, gerai, neatsilaikysiu. Bet aš negersiu.

- M?

- Aš nei geriu nei rūkau. 

- Šaunuolė,- išsišiepė. - Tada ir aš negersiu.

- Ne, dėl manęs tu gali gerti..

- Paskui įžeisiu tave būdamas girtas. Aš visada taip,- įspėjo jis, ir aš sutikau. Jis nuėjo pas vaikinus, o aš pasakiau apie vakarėlį Amandai. Ji sutiko.

Grįžome namo apie šeštą valandą. Mano telefonas nušvito. New message from Zayn ♥. "Sveika, mes atvažiuosim paimti tavęs ir tavo draugės apie aštuntą, tiks?" Aš atrašiau: "Aha, tiks. Myliu, katine :*" "Myliu <3". Susiruošėme, mama leido. Ji kažkokia keista pastaruoju metu, anksčiau taip nebūdavo. Na, dabar nesvarbu. Laukėm jų. Atvažiavo. Nuėjom į lauką, ir pamatėme tik Zayn su Hariu. Zayn'as apipylė mane komplimentais, ir pabučiavo. Haris pasakė Amandai, kad ji gražiai atrodo. Ami nuraudo, o aš sukikenau. Nuvažiavom į butą, kuriam jau buvau. Vakarėlis buvo geras, daug muzikos, linksma. Negėriau, ir Zayn su Liam taip pat. Tiesiog šokom. Nuėjau į virtuvę pasiimti kolos. Tada atėjo girtas Niall. 

- Na tai ką, einam, mažule,- pasakė ir pačiupo mane. 

- Paleisk mane.

- Zayn'as šoka, neišgelbės,- nusijuokė. Aišku, kad jis girtas.

- PADĖĖKIT!

- Per daug garsi muzika, kad kas išgirstų.

- PADĖĖKIT!!! - dar garsiau surikau. Iš kažkur atbėgo Zayn. Supermenas. Kur reikia, ten ir atsiranda.

- Paleisk ją! - sušuko Zayn'as. Gerai, kad jis blaivus. Niall paklausė Zayn'o ir nuėjo toliau linksmintis.

- Ačiū,- puoliau į glėbį Zayn'ui. - Šiandien nuo tokių gelbsti jau antrą kartą. 

- Teeeip. - jis pabučiavo mane. Paskui dar ir dar. Dar ir dar. 

- Baik,- nusijuokiau.

- Tau nepatinka? - susirūpinęs paklausė. 

- Patinka, bet mes palikom kitus. Girtuoklius. 

- Jie jau nulūžo man atrodo. 

Apėjom namus. Liam žaidė kompiuteriu, jis vis tiek ne girtas. Danielle pas jį miega. Louis su Eleanor kažkur ant sofos išsidrėbę, į Niall net pažvelgti nenorėjau, o Ami su Hariu gulėjo apsikabinę.

- Aww,- pasakiau ir nusišypsojau. - Taip ir maniau, kad kažkas tarp jų bus.

- Ahą. 

- Aš noriu miego...

- Aš irgi,- nusijuokė, ir mes nuėjom miegoti.