11 įrašas

Ištryško džiaugsmo ašara. Bent vienas žmogus mane myli. Tas žmogus ką tik išėjo iš dušo. Puoliau jam į glėbį ir išbučiavau. 

- Mh, kas čia per meilės priepuoliai? - nusijuokė tuo nuostabiu juoku, kuris pralinksmina net pačią liūdniausią dieną.

- Tiesiog.. ačiū už viską,- apkabinau Zayn. - Tas niekšas Niall...

- Klausyk, Adri, jis buvo girtas..

- Man nerūpi. Tai jo nepateisina. 

Jis atsiduso, bet nusišypsojo. Aš pasiėmiau visus savo daiktus.

- Tai važiuosi? - liūdnai paklausė.

- Ne, dar ne. Tik kraunuosi daiktus,- pasakiau ir nuėjau į apačią. Ir vėl sustojau vidury laiptų. automatiškai. MISTIKA. 

- Ei, žmonės. Vėl mistika prasideda,- sušaukiau. Atėjo Danielle su Liam.

- Kas per mistika? - nusijuokė jie. 

- Mh, antrą kartą AUTOMATIŠKAI sustojau. Lyg permatoma siena sustabdė. 

- Pabandyk pajudėt,- nusijuokė.

Pabandžiau.

- Aaa, gerai, čia ne siena,- nusijuokiau.

- O tu mistikė. Aš rimtai.

- Žinoww.. - nusijuokiau ir atsisėdau ant sofos. 

- O tavo nuotaikos permainingos.

- Zayn pralinksmino,- nusijuokiau ir parodžiau į raštelį.

- Aww. 

- Mielaa.

Nusijuokiau. Tada į svetainę įėjo Niall. Būtina jam viską gadint?! Nekreipiau jokio dėmėsio, toliau kalbėjau su jais. Niall į mane žiūrėjo gana piktai, įsižeidęs. Oho, dar rado pagrindo ant manęs pykti. Vau. Man atrodo čia aš turėčiau būti įsižeidusi ir pykti. 

- Klausykit,- maldaujamu balsu pasakė. - Paaiškinkit kodėl su manimi nekalbat?

Aš pakėliau akis. Jos buvo pilnos pykčio. Tuoj vėl pradėsiu verkti. 

- Tu dar drįsti man žodį tarti? - su ašaromis akyse iškošiau.

- Taip, drįstu. Kodėl turėčiau nedrįsti? - įžūliai paklausė.

- VAKAR TU BANDEI MANE IŠPRIEVARTAUTI!! IR DAR ŽIŪRI Į MANE PYKČIO PILNOM AKIM, TU DAR DRĮSTI SU MANIMI KALBĖTI, TU DRĮSTI MAN Į AKIS PAŽIŪRĖT!!! - nesusilaikiau. Skruostais riedėjo ašaros. Dani priėjo jas ir nuvalė. Niall žiūrėjo nustebęs.

- Aš bandžiau tave prievartauti? - prunkštelėjo. - Puikus pokštas.

- Pokštas? - grėsmingu balsu paklausiau. Jo šypsena iškart dingo. - Tu manai, kad tai pokštas? - labai ramiu, gero nežadančiu balsu iškošiau. 

- Palikit mus vienus,- pasakė jis.

- Nepalikit manęs vienos,- pasakiau pro ašaras Liamui ir Daniellei.

- Net neketinom,- pasakė Dani ir pradėjo glostyti man plaukus.

- DUOKIT MAN PASIKALBĖT!

- Neduosim,- ramiai pasakė Liam. - Jeigu tu vėl ją bent paliesi..

- Nieko vakar nebuvo! Nieko nebandžiau prievartauti! - rėkavo Niall. Atbėgo Haris, Amanda, Zayn'as ir Lou. Zayn'as greitai viską jiems apipasakojo. Tyliai, kad Niall negirdėtų. Nežinau kodėl jis turėjo negirdėti. Bet net nesvarbu. Visi mano pusėj. 

- Po velnių, kas čia vyksta? - atėjo ir Eleanor. Dani priėjo prie jos ir pašnibždom viską papasakojo. ji priėjo prie manęs ir guodė.

- Ko jūs visi ją guodžiat?? Ji juk melagė! Meluoja, kad bandžiau ją išprievartaut! Galim pažiūrėt apsaugos kamerų įrašus! - suriko Niall. 

- Galim,- pasakiau labai piktai. Nuėjom ir pažiūrėjom. Niall žiūrėjo ir tylėjo. Tada aš priėjau prie jo ir su delnu trenkiau per skruostą.

- Lepšis. 

- Aš atsiprašau..

- O taip, prieš kelias minutes dar kaltinai mane, prieš kelias minutes tu į mane piktai žiūrėjai ir dar drįsai piktai žiūrėti. O dabar tu atsiprašinėji? Aš niekada tau neatleisiu! Aišku, kad ne, niekada!
Niall žiūrėjo liūdnom akim.
- Aš atsiprašau. Suprask, buvau girtas,- jam išriedėjo karšta ašara. Nesusilaikiau. Priėjau ir apkabinau jį. Visas pyktis tarsi atslūgo. Jis sušnibždėjo:
- Aš buvau girtas, aš atsiprašau, žinau, kaip tai niekinga.. negaliu patikėti.
- Viskas gerai,- pasakiau ir nuėjau. Zayn'as nuėjo pas mane. Nuotaika šiek tiek pasikeitė. 
- Tau viskas gerai? 
- Taip. Labai tave myliu. Niekada manęs nepalik vienos. Visur vežkis. Nenoriu likti viena. Prašau,- buvau apkabinusi jį. Jis mane pabučiavo.
- Niekada. Visada vežiosiuosi. Nepaliksiu tavęs,- pasakė ir paglostė mane. Tada atėjo Dani. 
- Šaunuolė, Adriana,- kreipėsi pilnu vardu. Ji šypsojosi. Puoliau jai į glėbį. Senai buvau šitaip ją apkabinusi. Prieš kelis metus. Ji taip pat tą pajuto, ir dar stipriau mane suspaudė. 
- Ačiū tau už viską, Daniele. 
- Nėra už ką.
- Dar ir kaip yra. Tu man padėjai. Niekada manęs nepalikai... Aš tave palikau.. Ir nuo tada mes nedraugavom. Ir aš kalta. Aš mačiau, kaip draugauji su Liam. Kaip jūs skyrėtės ir taikėtės. Sekiau kiekvieną tavo naujieną. Bet maniau, kad vėl su tavimi susibendrauti būtų klaida. Kadangi visi pradėtų sakyti, kad aš tik dėl šlovės šitaip. Man buvo taip gera žiūrėti, kad tu laiminga. Tada prisimindavau tą Danielę, kokią pažinojau. Su kuria buvom geriausiomis draugėmis. Ir aš tave nuvyliau. Aš tave palikau,- ašara riedėjo skruostu.
- Viskas gerai, saulute. Viskas gerai,- ji šypsojosi nuoširdžiai, taip kaip tada, kai jai pavykdavo šokių judesys. 
- Ačiū...
Pagaliau atsiplėšėm viena nuo kitos. 
- Tai ką šiandien veiksi? - apkabino už nugaros buvęs Zayn. 
- Dabar tikriausiai važiuosiu namo, o paskui.. 
- O paskui aš tau paskambinsiu,- tyliai pasakė ir pabučiavo mane. Taip gera buvo būti mylimo žmogaus glėbyje. Žinojau, kad jis niekada manęs nenuvils. Niekada nepaliks ir neišduos. Tam apibūdinti galiu duoti vieną patį paprasčiausią žodį.
MEILĖ.