Sveiki! Esu Adriana, man 17 metų. Esu labai veikli, linksma, turiu daug draugų. Dievinu grupę One Direction. Visada labai norėjau nukeliauti į Londoną pas juos, nes žinojau, kad jie niekada neatvažiuos į Lietuvą. Mane šiek tiek stebina, kad tėvai vis dažniau pradeda kalbėti apie Londoną, kaip jis atrodo, apie jo mokyklas ir namus. Bet tikriausiai jie mane tik erzina. Juk žino, kad mano mylimiausi vaikinai pasaulyje yra netgi 5 - Zayn, Harry, Liam, Louis ir Niall. Kaip nežinosi, jeigu visas kambarys išklijuotas jų plakatais, visi sąsiuviniai ir tušinukai su jais, ir netgi lovos antklodė su jais. Nežinau. Aš pamišusi. Dėl.. dėl kažko. Kažkokių 5 žmonių, kurių nė nepažįstu. Ką tu, nepažįsti, Adri, rink žodžius. Pažįsti. Internete pilna apie juos informacijos susižinai. Na, tai tiesa. Lindžiu prie interneto ir skaitau, skaitau, naršau, ką jie šiandien veikė, ir su viltimi žiūriu turų lenteles - gal visgi sarąše bus įterptas žodis: Lithuania? Bet nieko nerandu. Ach, tikriausiai taip lemta.
----------
Birželio 5 diena.
Eilinis rytas. Tingiu keltis. Ne, reikia. Tėvai sakė, kažką svarbaus turi man pranešti. Įdomu, ką? Gal nupirko telefono dangtelį su 1D? Ne, Adri, tu tikrai pakvaišusi... dėl tų. Nusileidau į apačią. Mama su tėčiu sedėjo išsišiepę.
- Klausykit, aš neištversiu,- pasakiau ir nusišypsojau. - Kokia ta žinia?
Mama pažiūrėjo į mano maikutę su užrašu: I ♥ 1D ir su nuotrauka.
- Kas? Juk kiekvieną rytą aš su šita.
- Ne.. Ne. Mes turim tau tokią gerą žinią, kad nualpsi,- tėtis nusijuokė. Pažvelgiau į abu. Kažkas ne taip.
- Tai sakykit,- nedrąsiai paraginau.
- Mes.. Mes persikraustome.
- Ir tai gera žinia? O kaip... o kaip aš be Amandos?
- Palauk, leisk pabaigti. Mes persikraustome į... Londoną.
Aš vos neapalpau. Mano didžiausia svajonė.. didžiausias troškimas. Be žodžių pribėgau prie tėvų ir stipriai stipriai apkabinau.
- O dėl Amandos, vasaromis galėsi ją pasikviesti. Taigi, ir dabar gali!
- Kada išskrendam? - nekantravau. Strykčiojau iš laimės. Svajonės pildosi. Gal ir tiesa...
- Jeigu viskas sklandžiai, po kelių dienų.
- O mama mia, kaip mes spėsim? - staiga nustojau striksėti. - Juk reikia viską viską viską susikrauti, čia juk ne šiaip atostogos. Čia visas persikraustymas.
- Spėsim. Tau nematant savo daiktus susikrovėm. Ir šiaip visus čia esančius. Dėl baldų, tai po mūsų skrydžio atvažiuos krovininė mašina. Atveš baldus. Žinoma, bus ir naujų,- mama išsišiepė. Eik tu sau. Vis dar negaliu patikėti.
- Gali jau šiandien pradėti krautis daiktus. O paskui galėsi susitikti su Amanda ir viską aptarti. Aš paskambinau jos mamai. Sakė, kad vasaromis mielu noru išleis.
- JĖGA! Mama, aš tokia laiminga niekada nebuvau! Ačiū!
- Aha, paskui pradėsi nekęsti tų savo Vuon Dairekšen, ir norėsi iš ten nešdintis,- nusikvatojo mama.
- Mama, nes Vuon Dairešken, nors gali ir taip sakyti. Reikia sakyti One Direction.
- Gerai, gerai. Eik tiktai.
Laiminga nubėgau į kambarį. Nuo ko pradėti... Na, tarkim nuo spintos.
Po gerų 5 valandų.
Negaliu patikėti. Viską susikroviau? Viską susikroviau. Tik per penkias valandas? Aš juokauju. Kokia aš vikri. Bet aš sugebėjau :O. Paskambinau Amandai (Ami).
- Sveika, Ami,- džiugiai pasisveikinau.
- Labas. Kaip sekasi?
- Tiesiog puikiai,- švytėdama tariau.
- Kas tokio puikaus? - pasmalsavo.
- Mama tau nieko nesakė?
- Ne... O turėjo?
- Nežinau, manau, kad turėjo. Na, bet ne tame esmė. Persikraustau,- tiesiog virpėjau, ką gi pasakys mano geriausia draugė. Bet jis subjuro:
- Ir tai skaitai puikiai?
- Taip, nes persikraustau į Londoną!! Ir vasaromis tu atvažiuosi pas mane visai vasarai! Štai dėl ko mama turėjo tave informuoti! - aš vos ne klykiau.
- O viešpatie su viešpačiukais!
Aš nusijuokiau. Pradėjom kalbėti.. Kalbėjom, kalbėjom, kalbėjom. Gal 3 valandas.
- Ei, Adri, neišnaudok visos sąskaitos ten bedžiūgaudama,- suriko mama iš apačios.
- Oi.. Man reikia eiti. Susiskaipinam, gerai?
- Gerai, tuoj. Iki.
- Čiau pakau,- nusijuokiau ir ji padėjo ragelį. Prisėdau prie kompo ir dar kokias dvi valandas plepėjau su Ami.
- Tu gali eiti miegot ar negali?! - sušuko kažkas iš Ami pusės.
- Ach, damit, turiu eiti... rytoj susimatom, gerai?
- Gerai, iki,- nusišypsojau ir pamojavau į kamerą. Nuėjau nuo kompo ir jį įdėjau į lagaminą. Paskutinis daiktas, kurį buvau pasilikusi. Na, neskaitant stalinės lempos ir patalų. Kritau į lovą.
- Jau eini miegoti? - paklausė balsas tarpduryje. Kiek išsigandau. Bet ten stovėjo mama.
- Taip,- išsišiepiau.
- Džiaugiesi?
- Labai! - surikau. Ji nusijuokė ir pritildė mane.
- Gerai, labanakt.
- Saldžių sapnų.
*Po kelių dienų*
Atsikėliau. Tiksliau, mane pažadino mama.
- Kelkis. Mums 11 skrydis. Dabar šešta. Paskambink Amandai, kad lauktų namie. Ją paimsim iš namų. Kelkis. Be zyzimo,- mama kalbėjo ir kalbėjo. Nelabai girdėjau ką, nors ir buvau pabudusi. Buvau pilna tokios euforijos, kokios niekada nejaučiau. Pagaliau važiuosiu pas tuos, kurie pakeitė mano gyvenimą. Eisiu į jų koncertus.. Su jais kalbėsiuosi. Gyvai!
- Na tai kelsiesi ar ne? - mano apmąstymus nutraukė mamos balsas.
- Grr, neleidi pasvajot ir pamiegot... Pasapnuot..
- Lėktuve galėsi miegoti į valias, dabar kelkis.
Mh, gal ji ir teisi. Paskambinau Ami.
- Labas rytas, it's time to get up.. - pradėjau dainuoti.
- Gerai, aš jau atsikėliau.
- Oh.. Norėjau paerzint,- nusijuokiau. - Mes lauksim tavęs. Gal.. gal po kokios valandos. Vienuoliktą skrydis.
- Aišku. Lauksiu. Iki
- Ate.
Atsikėliau, nusimaudžiau po šaltu dušu, apsirengiau ir pasidažiau. Nubėgau į apačią papusryčiauti.
- Susikrovei visą mantą? - jau šimtinį kartą per šias kelias dienas paklausė mama.
- Taip, mama. Viskas čia. Penkiuose lagaminuose,- nusijuokiau. Nors tai tiesa. Kambaryje nieko nebeliko, tik baldai. Po pusantros valandos išvažiavome pas Amandą.
- Sveika! - apsikabinau ją.
- Labas.
- Na, važiuojam. Susidėjai, ko reikės visai vasarai? Su mama atsisveikinai? - rūpinausi ja kaip vaiku.
- Taip, mama,- paerzino mane. Įlipome į automobilį. Tėtis džiaugsmingai sušuko:
- Kas pasiruošęs keliauti į Londoną?
- Mes! - sušukome visos trys - Aš, mama ir Amanda. Aš pati laimingiausia pasaulyje. Esu su pačiais brangiausiais žmonėmis, važiuoju į svajonių miestą pas svajonių grupę. Kas gali būti geriau??
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą