Kita diena.
Atsikėliau pakelta jūros ošimo. Laiminga atsisėdau ant lovos. Zayn dar miegojo. Nuėjau į dušą, pasidažiau, išsivaliau dantis, apsivilkau lengvą suknelę su diržu ir platformas. Įsivėriau auskarus. Nuėjau atgal į kambarį. Zayn dar miegojo. Staiga sulaukiau skambučio. Amanda.
- Klausau? - linksmai atsiliepiau.
- Adri.. - ji kūkčiojo.
- Kas nutiko? - išsigandau.
- Man atrodo, Haris man neištikimas,- verkė ji.
- Kaip tai?
- Na, juk dabar vaikinams kelias dienas repeticijų nėra, tiesa? Juk tu ir Zayn išvažiavai, tai reiškia kad nėra? - jau ramiau kalbėjo.
- Taip, nėra, o kas?
- Vakar norėjau susitikti, ir jis pasakė, kad jiems repeticija, ir negalėsim susitikti nei naktį nei dieną. Šiandien paskambinau, girdėjau kažkokios merginos balsą viliojančiai prašančios ateiti, o Harry pasakė, kad jiems repeticija.. Jis man neišitikimas,- verkė.
- O, saulyt... Sakiau, kad man nepatinka Haris...
- Prašau, atvažiuok, padėk man,- prašė ji.
- Gerai, čikita, tik tu neverk,- raminau ją. - Atvažiuoju. Iki.
- Iki,- tyliai pasakė ir padėjo ragelį.
- Zayn! Zayn, kelkis, važiuojam atgal!
- Ką? Kodėl? - sutriko jis ką tik atsibudęs.
- Nes Haris išdavė Amandą su kita, ir dabar ji depresijoj, man reikia pas ją,- pasakojau.
- Hariui bus paskaitytas moralas. Gerai važiuojam,- pasakė, greit surinko abiejų daiktus, apsirengė ir mes išvažiavome.
Namie.
- Amanda? Mes namie! - sušukau.
- Aš čia.. - šūktelėjo pavargęs balsas. Nubėgau į jos kambarį. Ji sedėjo kamputyje. Aplink buvo pilna servetėlių. Ji pati atrodė baisiai: paakiai patinę nuo verkimo, plaukai susivėlę, akys raudonos.
- O, mažute, kaip tu? - pribėgau prie jos ir apkabinau.
- Blogai...
- Bet gal jis tau nėra neištikimas?
- Yra. Prieš kelias valandas buvau pas jį visko išsiaiškinti. Po to, kai tau paskambinau.
(Šis įvykis Amandos pozicijoje)
Nuvažiavau prie Hario namų. Negi jis tikrai taip galėtų pasielgti? Atidariau duris. Jos buvo atrakintos. Garsai sklido iš miegamojo. Tyliai nuėjau ten ir pravėriau duris. Ten buvo nuogas Haris su kažkokia nuoga blondine. Jie darė Tai. Haris buvo išsišiepęs ir bučiavo visą tos karvės kūną. Ji mėgavosi. Neįstengiau būti rami. Apsiverkiau. Haris klausiamai pažvelgė į merginą. Pamatęs, kad ji neverkia, pažiūrėjo į duris. Ten sedėjau aš ir apsikabinusi kelius verkiau. Jis paklaikęs žiūrėjo.
- Viskas ne taip kaip atrodo,- pradėjo teisintis.
- Tai kaip? Kas dar gali būti, kai tu nuogi žmonės lovoje bučiuojasi? - sušukau ir išbėgau. Vos nuvairavau į namus. Negavau nė vienos žinutės nuo Hario. Nė vieno skambučio. Jam aš nerūpiu. Tebuvau žaisliukas.
(Toliau viskas iš Adrianos pozicijos)
Negaliu patikėti tuo, kaip Haris pasielgė.
- Aš jį užmušiu!! Jis skaudina mano geriausią draugę! Aš jį nužudysiu, nurausiu visus plaukus, nupjausiu kojas ir rankas!!! - įtūžusi rėkiau. - Išdavikas!! Apgavikas!! Kvailys!! Jis nesupranta, kokią nuostabią ir gražią merginą paleido sau iš rankų!!! Jis nepamatė tavo vidinio ir išorinio grožio!! - šaukiau. Dabar jau Amanda mane ramino. Zayn apkabino mane ir glostė nugarą.
- Taip, mes visko taip nepaliksim, bet neverta jį žudyti. Jis tiesiog idiotas,- guodė mane Zayn. Ir pabučiavo mane. Jo bučiniai visada mane ramino.
- Ačiū, kad palaikai,- šyptelėjau.
- Adriana.. - įsiterpė Ami. - Ačiū, kad man padedi. Tu tikra draugė. Pati geriausia.
- Tą pati pasakyčiau ir apie tave,- nusišypsojau. Ji taip pat išspaudė šiokią tokią šypseną.
- Dabar eime miegoti, o rytoj viską išsiaiškinsim su .. su tuo pliurza,- net nenorėjau tarti to idioto vardo. Nuėjome miegoti. Buvau tiek pavargusi, kad labai lengvai užmigau...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą