Taip liūdžiu, kad tėvai mane palieka. Bet tai svarbu. Aš tai žinau. Kitaip jie manęs nepaliktų. Sedėjau parke ant suoliuko su trimis lagaminais. Išėjau iš savo namų. Jis parduotas. Nežinau, kur eiti. Išsitraukiau telefoną. Drebėdama suvedžiau Zayn numerį. Tada dar padvejojau. Bet visgi paskambinau.
- Klausau? - atsiliepė kažkokia mergina.
- Mh, norėčiau paklausti, su kuo kalbu?
- Su Zayn mergina, o kas jūs būsite? - paklausė ji.
Zayn mergina? Mergina? O kas aš?
- Mh, manau tu suklydai. Aš esu jo mergina. Adriana.
- Aaa.. o jūs neišsiskyrę? Zayn mane ramino, kad išsiskyrę.? Bet tai netiesa?
Aš verkiau. Mergina susikrimtusi kažką man sakė. Prisiminiau viską kartu su Zayn. Kaip jis taip galėjo pasielgti? Isterikuodama ir verkdama paskambinau Amandai.
- Klausau? - šį kartą atsiliepė žmogus, kurio man reikėjo.
- Ach, Ami.. mano gyvenimas verčiasi aukštyn kojom,- verkiau.
- Kas nutiko? - susirūpinusi paklausė Amanda. - Kur esi?
- Parke..
- Atlekiu,- sušuko ir padėjo ragelį. Pradėjo lyti. Puikus būdas nuotaikai dar labiau sugadinti. Staiga pamačiau kažkieno šešėlį. Zayn? Jis pastebėjo mane.
- Ką tu čia veiki? - nustebęs paklausė, bet apkabino.
- Neliesk manęs,- šaltai pasakiau.
- Kas tau nutiko?
- Atstok. Eik trintis su ta savo merga. Aš viską žinau. Aš skambinau tau, galvojau, kad tu vienintelė mano viltis. Kad tik tu mane gali išgelbėti nuo gyvenimo skausmo. Išlaisvinti nuo pykčio, pralinksminti.. bet aš taip smarkiai klydau.. klydau. Tu visą laiką buvai su kita, jai melavai, kad tarp mudviejų viskas baigta, tu mane palikai. Tu melavai. Tu manęs nemylėjai. Visada varteisi lovoje su kita. Ir aš net nepastebėjau,- man buvo nė motais, kad jis pamatys mane verkiančią. Dabar iš pykčio pešiau plaukus ir garsiai verkiau. Braižiau save. O Zayn tik žiūrėjo. Gana nuliūdęs.
- Gerai, kad sužinojai. Nes pats nebūčiau sugebėjęs. Tikiuosi liksim draugais.
- Ir tai pabaiga? - paklausiau.
- Taip. Tiesiog.. vieną dieną tu man patinki, o kitą ne.. ir aš taip negaliu. Džesę myliu labiau už tave.
- Tai buvo patys skaudžiausi žodžiai išgirsti gyvenime. Visi mane palieka. Ir mes draugais neliksim. Niekada. Niekada gyvenime taip nepasielgčiau. Savigarba,- šaltai pasakiau, o jis šyptelėjo.
- Kažkas tavęs atvažiavo...
Žinojau, kad tai Amanda. Pradėjau tempti lagaminus. Tada labai nustebau. Išmečiau viską ką turėjau rankose. Čia stovėjo..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą