Atsikėliau. 9.00 ryto. Jau senai taip anksti neatsikėliau. Nuėjau nusiprausti. Išsivaliau dantis, susišukavau plaukus ir juos surišau į arklio uodegą. Perbraukiau blakstienas tušu ir lūpas blizgiu. Nuėjau į kambarį, užsivilkau laisvą rožinę palaidinę ir baltus šortus. Nusilakavau nagus prancūzišku manikiūru, užsidėjau apyrankę ir įsivėriau plunksninius auskarus. Pasikvepinau. Tada nuėjau prie lovos.
- Zayn,- švelniai papurčiau. - Zayn?
- Mmm..
Nusijuokiau. Jis atrodė taip mielai, bet kartu labai juokingai.
- Kelkis,- nusišypsojau.
- Nenoriu.. leisk dar pamiegoti,- sumurmėjo.
- Pff, gerai, miegaliau,- nusijuokiau ir nuėjau daryti pusryčių. Padariau karštų sumuštinių ir kavos. Po kelių minučių atėjo jau apsirengęs ir nusiprausęs Zayn.
- Kaip tu čia taip greitai pagulėjai ir dar susiruošti suspėjai?
- Aš turiu tau dovaną. Ir visai negulėjau,- nusijuokė.
- Kokia ta dovana? Ir kokia proga? - nustebau.
- Be progos,- priėjęs apkabino. Tada kažkur nuėjo ir grįžo su.. katyte!
- O dieve, kokia ji mažutė! - su šypsena veide paėmiau katytę į rankas. Ji buvo vos delno dydžio.
- Iš kur gavai?
- Na, mūsų katė susilaukė kačiukų, ir mama neturėjo kur dėti, tad..
- O Zayn, tu nuostabus! - sušukau, ir padėjusi kačiuką pabučiavau ir apkabinau jį. - Ačiū, mažuti.
Jis išsišiepė.
- Ką šiandien veiksim? - paklausiau gerdama kavą.
- Nežinau, ar tu sutiksi.. bet turiu dar vieną dovaną tau.
- Na, na? - nusijuokiau.
- Išnuomavau kelioms dienoms namuką prie jūros.
- Tu. Esi. Tobulas. Vaikinas,- pasakiau su pauzėmis ir šokau ant jo. - Ai, juk Amandą reikia prikelti,- nusijuokiau ir užlipau į viršų. Atidariau jos kambario duris.
- Ei, saulyt, kelkis,- švelniai ją papurčiau.
- Gerai,- nusišypsojo. - Einu į dušą, tuoj nusileisiu.
Išėjau iš kambario. Prisėdau prie Zayn ir toliau valgiau. Tada pasirodė Ami. Ir ji sustojo.
- Kas čia? - staiga bedė pirštu į katytę.
- Zayn dovana man,- iškišau liežuvį.
- Tą patį ir man reikėtų padaryti Hariui... - susimąstė.
- Plagijuotoja,- nusijuokiau. - Ai, žinai, mes su Zayn kelioms dienoms važiuosime prie jūros, ar tu...
- Taip, pabusiu. Tikriausiai būsiu su Hariu,- nusišypsojo.
- Gerai, aš einu krautis lagamino,- pasakiau ir užbėgau į viršų. Įsidėjau kelias sukneles, džinsų, palaidinių, šortų, maudymukų ir akinius nuo saulės. Taip pat kremą nuo saulės, ausinukus, iPad ir kelis rankšluoščius. Tada grįžau atgal į virtuvę. Zayn su Amanda šnekėjosi apie artėjantį turą.
- O ne... gi jūs vistiek išvažiuosit į tą turą..
- Kalbėjau su Paul... sakė, kad galima pasiimti merginas.
- !@#%^*&%$? - mano reakcija.
- Žinai, kad tavo reakcija tokia pati, kokia buvo kavinėje? - kvatojo Amanda. Abi pradėjom raitytis iš juoko. Zayn į viską žiūrėjo kreivu žvilgsniu. Toliau raitėmės.
- Gal jau atsikelsit?
- Ne..ne..neturiu jėė..jėėė.jėėgų,- vos išlemenau. Tada Zayn priėjo ir mane pakėlė. Dar labiau juokiausi. Bet nustojau pažiūrėjus į tas rudas akis. Spoksojau ir tikriausiai atrodžiau kvailai. Zayn nusišypsojo.
- Aš tave pakėrėjau,- dabar jau jis juokėsi, o Ami dar labiau kvatojo ant žemės.
- Ahą,- visdar žiūrėjau į tas akis. Užtildžiau Zayn bučiniu.
- Gerai, Amanda, stop, tu juokiesi gal 15 minučių,- atsisukau į Ami. Ji nusijuokė ir atsistojo.
- Bet tai buvo taip juokinga, ir taip priminė tą kvailą.. įvykį,- nusišypsojo.
- Taip, labai juokinga, kai aš apsikvailinu prieš pasaulinio garso žvaigždę kažką nusišnekėdama,- pavarčiau akis.
- Ne tu, o aš nusišnekėjau,- staiga surimtėjo.
- Taip, iš tikrūjų,- nusijuokiau. Pavalgėme, pakalbėjome dar apie turą, ir apie "gerąjį Paul" kuris leido pasiimti merginas su savimi. Apie 16 valandą Zayn pasakė, kad jau turėtumėme išvažiuoti prie jūros. Atsisveikinau su Amanda ir mes iškeliavome.
- Tu žinai, kad aš tave labai myliu? - važiuojant paklausė Zayn.
- Aš tave labiau,- nusišypsojau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą