6 įrašas

- Ei, balandėliai,- kažkas sušuko. - Valgyt.

Mes atsikėlėm ir nuėjom į apačią. Vafliai. Niam niam.. Gėriau kavą. 
- Skanu,- pagyriau Danielę ir Liam, nes jie abu dirbo virtuvėje.
- Ačiū, Adri,- nusijuokė Dani. Liam irgi padėkojo. Valgėm valgėm, ir lėkštėj vis nedingdavo tie vafliai. MISTIKA.
- Klausykit, čia mistika,- pagaliau prabilau. - Tie vafliai niekur nedingsta. Ar mes Hogvartse? 
Kiti nusijuokė. 
- Tai po kol tu nusisukusi būni, ar šiaip kalbi, tai mes pridedam dar,- nusijuokė Dani.
- Ai, galvojau, mes jau burtininkai,- kvailai leptelėjau. - Ir vėl aš pradedu kvailumo rėžimą. Man taip būna kas rytą. 
Visi vėl nusijuokė. Kas čia juokingo? 
- O tai kai būni mokykloj? Kaip tada veikia "kvailumo rėžimas"?
- Pasakau, kad du kart du lygu penkiasdešimt. 
Visi vėl nusijuokė. ???? kodėl aš tokia durna ????
- Gerai, man atrodo, pas jus iš gėdos numirsiu. 
- Nenumirsi, nebent... ką nors dar papasakotum.
- Aš ne tokia kvaila, kad pasakočiau.
- Papasakok,- sumurkė Zayn į ausį. Niall nepatenkintas debtelėjo. Vėl pasakiau jam žvilgsniu, kad nieko neišeis. 
- Tai nėr ką pasakot. Aš tiesiog mistikė. Vieną sykį buvo tikra mistika. Buvo vakarėlis, aš šokau su kelnėm ir palaidine, o atsibudau su šortais. Tada kitą naktį irgi buvo vakarėlis, ir aš buvau su kelnėm. Tada vėl atsibudau su šortais. Tais pačiais. Bet miegodavau viena. Šiaip kaip nekeista kiekvieną kartą prie lauko durų,- nusijuokiau. Visi taip pat. 
- Tai gal kas tave nurengdavo?
- Nee, per kiekvieną vakarėlį skirtingi žmonės. 
- Ir nė vieno to pačio?
- Būdavo. 
- Tai va.
- Ai, gali būti... ne, vėl viskas per mano ilgą liežuvį. Neprasitarsiu. 
- Papasakok.
Aš jiems papasakojau apie vieną vaikiną, kuris mane persekioja. Zayn labai pasipiktino. 
- Jis dabar Londone,- pabaigiau. 
- Ir jis tave visada seka?
- Jo. Vieną sykį, Lietuvoj, įsiveržė netgi į butą. Gerai, kad mama buvo. 
- Tai tau nesaugu,- susirūpinęs pasakė Zayn ir mane apkabino iš už nugaros. Niall vėl viską palydėjo žudančiu žvilgsniu. 
- Man jis nusibodo,- sušnibždėjau Zayn'ui.
- Kas?
- Niall. Kas kart kai tu mane apkabini ar pabučiuoji, jis mus nulydi tokiu žvilgsniu, lyg mes žudytume jo gimines. 
- Mh, pabandyk nekreipti dėmesio. 
- Ir dar tai, kad jis vakar mane nužiūrinėjo. Aš negaliu patikėti. 
- Jis tave pastoviai akimis nurenginėja, gal nematai? - nusijuokė Zayn. Bet tyliai, kad niekas negirdėtų. 
- Adri, o tu dar šoki?
- Nelabai... aš galvoju apie dainininkės karjerą. Šokti nemoku, pati žinai. 
- Moki,- rimtai pasakė Dani. - Gražiai šokai.
- Eik tu. Mokytoja gyrė tik tave.
- Tai kas? Vis tiek gražiai šokai. 
- Nemeluok, Daniele. Nereikia. Pati žinau, kad nemoku.
- Bet aš tiesą sakau.
- Gal sakau, nesiginčykit iš pat ryto? - pertraukė mus Louis. Mes sutikom. Pavalgę ėjom kas kur - kas į dušą, kas jau iškart rengtis, kas dar pamiegot.. tik Dani priėjo prie manęs.
- Gal nori nueiti kur nors šiandien? Jeigu tu ne užimta. 
- Žinoma galim. Vis tiek, šią naktį aš dar pas jus.
- Aaa, tai šaunu. Tai tu eik rengtis, kad neprailginti dienos. Dabar eisim.
- Gerai,- pasakiau ir nuėjau į mano ir Zayn kambarį. 
- Zaayn! - pašaukiau jį iš vonios. Pasirodo jis valėsi dantis.
- M?
- Einu su Daniele į miestą. Leidi?
- Gelai,- pasakė ir toliau valėsi dantis.
- Zayn, aš neturiu rūbų.
- O tais kur vakar?
- Na gerai..
- Duosiu pinigų, nueisi į parduotuvę ir nusipirksi.
- Ne, ne ne. Aš pajuokavau.
- O aš nejuokauju.
- Prašau, aš nenoriu likti tau skolinga.
- Ir nebūsi. - pasakė jis ir davė man pinigų.
- Man nemalonu. 
- Nagi, pasiimk,- paragino jis. Ką gi man daryti? Pasiėmiau tuos pinigus, o Zayn patenkintas nuėjo toliau praustis. Apsirengiau vakarykščiais rūbais ir nuėjau pas Dani. 
- Atrodai labai gražiai,- pasakiau jai. 
- Ir tu.
- Man reikia naujų drabužių, galėsim užsukti į kokią parduotuvę? 
- Gerai, pirma į parduotuvę, o paskui į kokią kavinę, gerai?
- Gerai,- nusišypsojau, ir atsisveikinusios išėjom. Nusipirkau dvi poras batų, kelias kelnes ir tris palaidines. 
- Ačiū, kad turėjai kantrybės,- nusijuokiau. Ji taip pat.
- Einam į kokią kavinę.
Po kol ėjome, mus lydėjo fanių žvilgsniai. Vis tiek, mes narių merginos. Pagaliau prisėdome kavinėje. 
- Žinai, man atrodo Niall tave įsimylėjęs,- staiga pasakė. - Neiškenčiau. Mačiau, kaip jis į tave žiūri. Kaip kačiukas į pieną. - greitai išbėrė.
- Žinau,- atsidusau. - Man Louis sakė, kad jis vakar mane nužiūrinėjo.
- Ne tik vakar. Jis tave visada akimis rengia.
- Tą patį ir Zayn sakė,- nusijuokė. - Bet mane nervina, kai jis pažiūri į Zayn'ą taip, lyg jis būtų visus išžudęs.  Sakykim, kai mane apkabina. 
- Kas apkabina, Niall ar Zayn? - paerzino Dani.
- Aišku, kad Zayn,- nusijuokiau. - O kaip tau su Liam?
- Gerai,- nusišypsojo. Tada pakalbėjom apie visokius mergaitiškus dalykus, tokius kaip kosmetika, parduotuvės, mados ir taip toliau. 
- Tai kaip sugalvojai grįšti į Londoną? 
Mh. Jums tikriausiai nesakiau. Aš negyvenau Londone, bet mokiausi. Lankiau čia šokius, kartu su Dani. Aišku, gyvenau Lietuvoje. Dar net nebuvo atsiradę One Direction. 
- Tėvai taip nusprendė. 
- Aišku. Tai jūs su Zayn pora? 
- Kaip ir .. taip,- nuraudau kaip aguona. 
- Ech, baik čia raudonuot,- nusijuokė ji.  
- Kaip Eleanor?
- Gerai, dabar fotografuojasi, užimtas grafikas. Neturi laiko su Louis.- liūdnokai pasakė.
- Pasiilgai? 
- Juk vakar mačiau,- nusijuokė.
- Vis vien. 
- Na taip,- nusišypsojo. Žinojau, kad jos geriausios draugės. Tada prisiminiau Amandą.
- Palauk, man reikia paskambinti,- staiga pasakiau Dani ir išėjau. Paskambinau. Atsiliepė.
- O, labas, Adri, galvojau, nebepaskambinsi, išsigandau, bijojau, buvau irzli, pykau.. - pradėjo berti kaip žirnius Amanda.
- Ramiai, aš tiesiog pamiršau.
- Girdėjau, negrįši dar naktį.
- O atleisk... Aš tiesiog jį labai myliu. Juk tu supranti? - viltingai paklausiau. Jaučiau, kaip ji nusišypsojo.
- Tai aišku. Gerai, lekiu, aš irgi juk nesedėjau viena. 
- Klube buvai?
- Taip, man reikia dabar pas tavo mamą. Ta prasme namo, nes man atrodo tavoji mama mane pakars,- nusijuokė ir atsisveikinusios numetėme ragelius.
- Kam skambinai? - man grįžus paklausė Dani.
- Draugei,- nusišypsojau.
- Aišku. Gal jau einam namo? - pasiūlė. Sutikau, ir mes ramiai nuėjome namo. Įėjusios išgirdome kažkieno šūksnius. Nubėgom į viršų, o ten....