16 įrašas

Po kelių dienų.

Atsikėliau. 11:00. Išsiropščiau iš lovos ir nuėjau į vonią. Apsiprausiau veidą, tada išlindau iš vonios. Nušliaužiau iki virtuvės. Amandos nebuvo. Ant šaldytuvo raštelis. "Aš mieste, palikau tave miegoti. Ieškau namo mums abiems. Tėvai skambino tau, kai miegojai, atsiliepiau aš. Ir jie sakė kad važiuoja į Airiją. Susitiksim namie, kraukis daiktus, važiuosim į naują butą (jeigu tokį rasiu). Čiau :*". Na galėjo mane ir pakelti, dėl tėvų. Kad bent atsisveikinčiau.. na dabar nesvarbu. Pasidariau karštų sumuštinių ir kakavos. Pavalgiau. Nuėjau į dušą, išsivaliau dantis ir išsiploviau galvą. Apsirengiau visiškai paprastai - šortus ir palaidinę. Apsiaviau basutes ir išėjau pasivaikščioti rytiniu Londonu. Buvo nelabai daug žmonių, todėl laisvai vaikščiojau. Užėjau į kelias parduotuves, nusipirkau papuošalų ir kelis drabužius. Eidama namo išgirdau klykiančių paauglių balsus. Atsisukau. Tai aišku, One Direction. Paspartinau žingsnį prie jų. Kai kurios fanės žiūrėjo į mane kaip į idiotę, kai kurios atpažino iš nuotraukų. Prasibroviau pro agresyvias merginas ir iš už nugaros priėjau prie Zayn ir apkabinau. Apsauginiai priėjo prie manęs ir jau žadėjo traukti, bet tuo metu Zayn atsisuko. 
- Nereikia, ji mano mergina,- pasakė apsauginiams ir tada atisuko į mane. - Labas, mažute.
Visos fanės labai pavydžiai žiūrėjo. Viena net sušuko:
- Kodėl tu lendi prie Zayn!?
Zayn į ją piktai debtelėjo, ir ji nutilo. Aš pabučiavau Zayn'ą.
- Tai ką jūs čia veikiat?
- Pasirašinėjam,- nusijuokė. - O ką tu? Ko čia viena vaikštai? Nesaugu juk,- užsipuolė.
- Ei, ramiau,- nusijuokiau. - Neturiu ką veikti, be to Amandos nėra, ieško namo naujo. Gyvensim abi. 
Jis nusišypsojo.
- Na, iki, susirašysim, man reikia eiti,- pasakė ir pabučiavo. Apsisukau ir sutikau Eleanorą.
- El, ką čia veiki? - nustebau.
- Einu pas Lou,- nusijuokė iš mano minos. Aš taip pat nusijuokiau. - Na šiaip aš jau grįžau iš Lou,- pasitaisė.
- Aišku.. gal nori į kavinę? - nusišypsojau. Fanės įtemptai klausė, ir žinoma pavydėjo.
- Žinoma,- nusijuokė, matyt iš fanių veidų. - Eime,- linksmai pačiupo už rankos ir nuėjome į kažkokią kavinę. 
- Taigi, kaip gyvenimas? - šyptelėjo El.
- Viskas gerai, tėvai išvažiavo dirbti į Airiją, gyvensiu bendrame name kartu su Amanda. O kaip tau?
- Gerai, gerai.. Važiavau pas tėvus nesenai, sutikau senai nematytą puseserę.. - nusišypsojo. - Ji tikrai išprotėjusi dėl berniukų.
- Dėl kokių... - jau klausiau, bet pati nusijuokiau. - Dėl mūsų?
- Taip, taip,- nusijuokė. - Ji mane pradėjo taip dievinti.. pažadėjau ją supažindinti su jais, ir spėk kas nutiko? ......... Ji nualpo,- nusijuokė. - Bet tik kelioms minutėms.
- Na ir juokingi tie žmonės,- nusišypsojau. - Nors ir mes tokios buvome?
- Taip,- šyptelėjo. Dar pasikalbėjom gerdamos kavą, ir nusprendėme pasivaikščioti dar. Nuėjome prie apžvalgos rato. Baimingai pažvelgiau į El, bet ji nutempė mane. Pakilome.
- Čia baisu,- sušnabždėjau. Ji tik šyptelėjo. Slinko minutės... laukiau po kol nusileisime. Uff, pagaliau! Ji mane palydėjo iki namų. Dar pakalbėjome, ir aš įėjau į namus. Amanda jau buvo grįžusi.
- Susikrovei daiktus? - džiaugsmingai paklausė.
- Damn, visai pamiršau! - sušukau ir nubėgau krautis. Nors nebuvo ką, nes nuo atsikraustymo beveik nepaliečiau lagaminų. Susirinkau kelis daiktus ir nuėjau.
- Paliekam šitą namą jau šiandien,- šyptelėjo Ami. Paskutinį kartą apžvelgiau namą, kuriame šias kelias dienas gyvenau. Tik dabar pastebėjau namų grožį. Gaila, kad turiu palikti šiuos namus.
- Nagi, eime,- ragino Ami. - Mūsų Harry laukia.
- Harry? - nustebau.
- Jis mus nuveš,- pavartė akis Amanda. Nelabai mėgau Harry. Gal dėl to kiek spyriojausi. 
- Tik einam.. - nusijuokė Ami. Nenorom išėjau. Haris linksmai pamojavo, aš tik linktelėjau ir įsėdau į galą. Haris ir Ami burkavo kokias 10 minučių.
- Klausykit, gal galit greičiau, jūs čia ne vieni,- burbtelėjau. Amanda debtelėjo į mane, o Harry nuraudo. Išvažiavome. Po 10 minučių buvom vietoje. Išlipau iš mašinos, pasiemiau lagaminus ir įėjau į vidų. Girdėjau, kaip Amanda sako Hariui:
- Atleisk už Adrianą, ji tikrai gailisi.
Pikta išlindau iš namo.
- Nė kiek nesigailiu dėl savo elgesio! - sušukau ir vėl įėjau. Po 20 minučių įėjo Amanda. Tai aišku, po kol jie atsisveikino.. 
- Na ir kam tau taip elgtis su Hariu? 
- Noriu ir elgiuosi,- pasakiau ir užlipau į savo kambarį. Išsikroviau lagaminus ir griuvau į lovą.