Šioj daly nebus jokio veiksmo, tik Adrianos dienoraščio įrašas.
"Pasiilgstu mamos... Ir Amanda nebe tokia draugė.. Gal viskas dėl Zayn? Veltui iš vis su jais susidėjau.. Jeigu būčiau tiesiog paprašius, kad Zayn atveštų fotoaparatą į namus, nebūtų jokių bučinių, nebūtų įsižiebusi meilė. Žinoma, jis padarė mane kaip niekada laimingą, aš jį beprotiškai myliu, ir žaisti jausmais, juolab, pabėgti, būtų netaktiška. Tiesiog kartais taip sunku.. Haris taip skaudina ir mane, ir Amandą. O ir Niall galvoja, kad turi šansų. Bet ne. Aš myliu tik Zayn, ir Louis, žinoma, tik kaip draugą. Kas be ko, ir kitus.. kad ir kaip Harry skaudintų, jis visgi yra mano šioks toks draugas. Nenoriu kažkokių priešų... Bet jeigu taip staiga pradėčiau bendrauti su Hariu, jis tikrai pagalvotų klaidingai - kad aš jį myliu. Aš tiesiog pasiklydusi savo galimybių ribose. Gal iš jų išvis išėjau? Nemanau, kad kada nors viskas bus taip, kaip buvę. Žinau, kad visada mylėsiu Zayn, o jis mane. Tai mane ir guodžia. Tik aš bijau santykių atšalimo.. kartais tai būna skaudu.. Tokiu būdu prisimenu Oliverį... buvome tokia graži pora.. ir tada.. tada vis tolome, tolome, jis vis dažniau man neskambindavo, neatsiliepdavo... ir tada iš Amandos sužinojau, kad jis turi kitą. Bet aš tikiu kad Zayn ne toks, tuolab, kad jis net nerodo jokio noro išsiskirti. Aš jį labai myliu. Manau, mano sprendimas tapo aiškus. Myliu jį. Prisiminiau mamos žodžius.. "Niekada nesilaikyk principų. Vadovaukis širdimi. Sakau tai iš patirties". Taip. Nesilaikysiu jokių suknistų principų. Širdis mano vedlys. Ir visada toks liks."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą