32 įrašas

Vėl bus dienoraštinė, pusiau veiksminė dalis. Vien su Adriana ir Amanda.

"Amanda.. kaip mes atitolome.. tavęs nėra šalia, ture.. taip noriu grįžti pas tave, ir tiesiog.. apkabinti.. Pasakyti, kad esi brangiausias žmogus pasaulyje.. ir visada būsi.. Amanda ... jeigu turėčiau apibūdinti, koks jausmas būna išgirstant tavo vardą, kai kartu leidžiame smagias, juokingas ir liūdnas akimirkas.. kai tu mane paguodi, nuotaika iš kart pasitaiso.. kai po ilgo nebuvimo kartu pasiilgsti.. kai pamatau tave, aš jaučiuosi laimingiausias žmogus pasaulyje.. to neįmanoma apsakyti žodžiais.. todėl ir visada liksi geriausia mano drauge. Per amžių amžius. AMEN"

Parašiusi tokį įrašą į dienoraštį, taip norėjau paskambinti Amandai.. viską jai pasakyti.. Paėmiau telefoną, ir surinkau jos numerį. Padelsiau prieš spaudžiant mygtuką, bet.. aš jį nuspaudžiau. 

- Klausau? - atsiliepė linksmas Amandos balsas. Fone girdėjosi tranki tranki muzika, ir kažkieno žodžiai: - Amanda, nu, kodėl nepadedi man...

- Labas,- nusijuokiau. 

- Kas kalba? - pajaučiau, kad ji buvo girta.

- Aš, Adriana. 

- Kokia Adriana? - paklausė ji. Jaučiausi šiek tiek įžeista. 

- Tavo geriausia draugė,- pyktelėjusi pasakiau. Pasigirdo šūksniai iš kitos ragelio pusės. 

- Emm,- prabilo ir pati Amanda. - Atleisk, mano geriausios draugės vardas ne Adriana, o Sima.. Simut, gal čia tu? 

Išsižiojau... kaip ji taip.. ką?.. kodėl?... Net nepadėjusi ragelio sviedžiau telefoną į sieną. Jis nesudužo, bet man nerūpėjo. Apsiverkiau. Apkabinau savo kelius ir tiesiog verkiau..Verkiau valandą, dvi.. štai ir trečia.. bet trečiąjąi pabaigti trūko oro, ašarų, ir tiesiog.. žaizdos atsivėrė ir širdyje, ir plaučiuose, ir kur tik gali būti. Dar truputį pakūkčiodama nusisukau į šoną. Staiga išgirdau žingsius koridoriuje, atodūsius ir dejavimus. Pro mano duris kažkas įsiveržė.. Tai buvo Haris ir Taylor.. jie jau pradėjo rengtis, tik aš krenkštelėjau. Jie atsisuko. Harry išraudo, bet Taylor ne.

- Kale, ką čia veiki? Dink! - sušuko ji. 

- Čia. Yra. Mano. Ir. Zayn. Kambarys,- iškošiau lėtai ir be galo piktai. Haris atšoko nuo Taylor ir pribėgo prie manęs.

- Tau viskas gerai? Tu verkei, aš matau.. kas nutiko?

Negi aš taip baisiai atrodau?

- Zayn tave paliko? - baimingai paklausė, bet jo balse jaučiau kažkokią... viltį..?

- Ne. Eikit iš čia laižytis kitur,- grubiai tariau ir nustūmiau Harį. Jis susirūpinęs paskutinį kartą pažvelgė į mane, ir leidosi Taylor ištempiamas. Jau ruošiausi numigti, bet mano ramybę sudrumstė...

31 įrašas

Šioj daly nebus jokio veiksmo, tik Adrianos dienoraščio įrašas.

"Pasiilgstu mamos... Ir Amanda nebe tokia draugė.. Gal viskas dėl Zayn? Veltui iš vis su jais susidėjau.. Jeigu būčiau tiesiog paprašius, kad Zayn atveštų fotoaparatą į namus, nebūtų jokių bučinių, nebūtų įsižiebusi meilė. Žinoma, jis padarė mane kaip niekada laimingą, aš jį beprotiškai myliu, ir žaisti jausmais, juolab, pabėgti, būtų netaktiška. Tiesiog kartais taip sunku.. Haris taip skaudina ir mane, ir Amandą. O ir Niall galvoja, kad turi šansų. Bet ne. Aš myliu tik Zayn, ir Louis, žinoma, tik kaip draugą. Kas be ko, ir kitus.. kad ir kaip Harry skaudintų, jis visgi yra mano šioks toks draugas. Nenoriu kažkokių priešų... Bet jeigu taip staiga pradėčiau bendrauti su Hariu, jis tikrai pagalvotų klaidingai - kad aš jį myliu. Aš tiesiog pasiklydusi savo galimybių ribose. Gal iš jų išvis išėjau? Nemanau, kad kada nors viskas bus taip, kaip buvę. Žinau, kad visada mylėsiu Zayn, o jis mane. Tai mane ir guodžia. Tik aš bijau santykių atšalimo.. kartais tai būna skaudu.. Tokiu būdu prisimenu Oliverį... buvome tokia graži pora.. ir tada.. tada vis tolome, tolome, jis vis dažniau man neskambindavo, neatsiliepdavo... ir tada iš Amandos sužinojau, kad jis turi kitą. Bet aš tikiu kad Zayn ne toks, tuolab, kad jis net nerodo jokio noro išsiskirti. Aš jį labai myliu. Manau, mano sprendimas tapo aiškus. Myliu jį. Prisiminiau mamos žodžius.. "Niekada nesilaikyk principų. Vadovaukis širdimi. Sakau tai iš patirties". Taip. Nesilaikysiu jokių suknistų principų. Širdis mano vedlys. Ir visada toks liks."